- sarga
- sargà sf. (4) NdŽ, Jrb, sárga (1) LsB208; I, Rtr žr. sargyba: 1. R307, MŽ412, N, [K] Sargos pulkas prš. Palydovai, tarnai, sarga L37. Ypatinė sarga, leibgvardija L61. Su ginklais tuoj atbėgs pilies sarga V.Kudir. 2. Jis buvo sargõ[je] pievų, laukų J. Iš vakaro sargą eis Erdvila V.Piet. Tai tu čia ir stovi ant sargõs Skr. Sustoję nepaleido žirgus ant ganiavos, tiktai pasislėpę stovėjo su jais kaip ant sargos V.Piet. Ir buvo surištas lenciūgais ir pančiais, kad būtų po sarga Ch1Luk8,29. Tai tie, ant sargos būdami, bėgs ir prikels savo viešpatį į mūšį RBJdt14,3. ║ O jei ateitų apie antrą sargą …, o taip anus rastų, pašlovinti yra anys tarnai SE288. 3. A1885,165, KŽ Akis didžioj sargoj turėti Jzm. Nebijaus tūkstančių, prieš mane stembiančių, būdamas sargoje tavo KN3. Visame apstingais este: vieroj ir žodyj ir pažintyj, ir visokioj sargoj, ir meilėj jūsų prieš mus Ch12PvK8,7. 4. DS168(Rs) baudžiava, lažas: Merga rokmona – sargose buvo dvare J. Dvaro sargàs atlikau J. Aš atmenu, kai dar žmonės sar̃gą ėjo Jrb. Tai buvo laikai: diena brėkšta, ir skubinkis į sar̃gą Vdžg. Mergos dvare eidavo sar̃gą: paeiliui po nedėlią kiaules šerdavo, ravėdavo Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.